Kai susergi, kai namuose tylu,
Daiktai kalbėt nustoja, susilaiko
Net laikas, ėjęs ištryptu ratu,
Staiga pasąmonėj nubunda klaikas,
Kad nieko be tavęs nėra
Ir nei pašalo, nei prisnigo,
Kad visa tai - tik afera,
Žaidimas doro kataliko,
Kuris nulipdė, ar, greičiau,
Sakytume, tave sutvėrė
Iš vieno tokio... Jei trumpiau,
Iš kaulo jauno Prometėjo,
Kuris dabar, taip kaip ir tu,
Prikaltas prie uolos pilkumo
Būties. Ir apsuptas kovų,
Kaip tu kad savo vienišumo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2011-02-17 15:32:41
Tikrai puikiai išsirgtas kūrinys.....labai patiko
Anonimas
Sukurta: 2011-01-11 15:38:37
geras darbas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-27 22:54:32
Labai gerai, taip išreikšta nuotaika...
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-12-27 22:16:02
kalantis per smegenus . liuks. tikrai gerai suvaldytas. patiko
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2010-12-27 21:12:07
Jei atvirai ne viskas perėjo mano sąmonės filtrus.. Tačiau pasirodė toks.. gilus. Man patiko;)
Vartotojas (-a): Panama
Sukurta: 2010-12-27 19:33:47
Sodrios Jūsų mintys, o ir kalbėjimas koks gražus.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-27 19:26:55
Pavadinimas įdomus :) Man tai ir visas eilius su šarmu :)
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-12-27 18:21:46
Paskutinis su šarmu