Būna rytas tylus kaip beprotis,
Tiktai plunksna užsikrečia žodžiais,
Tik likimai akli ir kuproti
Geria rašalo sutemą godžiai.
Rytas būna dažnai neišaušęs,
Nors už lango seniai įdienoję,
Vėjas blaškos gerokai įkaušęs
Ir į debesis kaukdamas loja.
Kartais rytas ateina tik šiaip sau,
Kad naktis ir diena išsiskirtų.
Taip keistai, išdavikiškai šypsais,
Rytas būna dažnai, kad numirtum.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-09-15 22:16:10
Aha, ir man baisoka paskutinė eilutė, beėt niekas su saule negyvena...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-27 16:31:34
Gerai apibūdinot rytus, jie juk tokie įvairūs.Kartais norisi skristi, o kartais...Bet viskas keičiasi...ir ateinantis rytas kas kartą kitoks.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-27 15:12:13
Tu sukniubęs ant nutrypto slenksčio,
Kuris kambarius mūsų dalina.
Bet praėjus vis tiek nesilenkčiau
Net jei rytas maldautų užkimęs...
Čia šiaip, bandau taikyti į taktą :) Tavo, Juozapava, rytai savaip žavūs. Pasakyčiau - tiems, kas supranta, bet nesikandžiosiu bent jau tarpušventyje ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-27 11:12:21
Nepavarkite gyventi.Mūsų gyvenimas yra toks,kokį jį daro mūsų mintys.Paieškokite jų,ir kuo šviesesnių,matysit,ir rytas ir diena Jums nusišypsos.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-12-27 09:27:03
Baisokai baigiasi. Gal dar nereik šito ryto...