Būna rytas tylus kaip beprotis,
Tiktai plunksna užsikrečia žodžiais,
Tik likimai akli ir kuproti
Geria rašalo sutemą godžiai.

Rytas būna dažnai neišaušęs,
Nors už lango seniai įdienoję,
Vėjas blaškos gerokai įkaušęs
Ir į debesis kaukdamas loja.

Kartais rytas ateina tik šiaip sau,
Kad naktis ir diena išsiskirtų.
Taip keistai, išdavikiškai šypsais,
Rytas būna dažnai, kad numirtum.