Žiema vėl rąžosi baltai
Ir gatvių venom pienas plaukia,
Bandai pasotint nuotolį ir tai,
Kuo erdvėje prasidedi ir lauki.
Lenktom figūrom drebia iš dangaus,
Užkloja langus vakarėjant,
Sumindžioju gatves, laikau,
O gatvių sutema korėja.
Vėl ištremia spalvas gilyn,
Debesimis vėl pienas sunkias,
Dar neišbalk, dar būk, tyli,
Žiemos ir moters neatstumki.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2017-03-14 19:20:46
gražu.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-26 20:49:36
balto ilgesio žiema nuklojo viską...Bet be jos nebus pavasario...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-26 15:56:52
Trys posmai puikių metaforų ir jausmo. O dvi paskutinės eilutės toookios...
Anonimas
Sukurta: 2010-12-26 09:50:30
Lenktom figūrom drebia iš dangaus,
Užkloja langus vakarėjant,
Sumindžioju gatves, laikau,
O gatvių sutema korėja.
Puiki vieta:)