Žiema vėl rąžosi baltai
Ir gatvių venom pienas plaukia,
Bandai pasotint nuotolį ir tai,
Kuo erdvėje prasidedi ir lauki.

Lenktom figūrom drebia iš dangaus,
Užkloja langus vakarėjant,
Sumindžioju gatves, laikau,
O gatvių sutema korėja.

Vėl ištremia spalvas gilyn,
Debesimis vėl pienas sunkias,
Dar neišbalk, dar būk, tyli,
Žiemos ir moters neatstumki.