***
Į slėnį leidžias rudas lauko kelias,
Duobėm neišdžiovintomis įkaušęs,
Miglos dulksna nuo upės pasikėlus,
Vynioja juostom baltą kiemo kriaušę.
***
pro medžių tarpą
spindi saulėtas slėnis,
pirma eilutė.
***
pelkėj ant kelio –
melsva dangaus gilybė,
sėsta į širdį.
***
almantis srautas
draiko upės žolynus,
mintys prigludo.
***
dvi juostos mamos
žydi geltonom pienėm,
kelias namolio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-24 23:07:43
Man paskutinis patiko, gražiai rašot.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-24 17:46:08
Gerai valdote mintį,mokate labai romantiškai ją išrekšti.O kas būtų,jei pabandytumėt tokiu stilimi sukurti pasakojimą?
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-12-24 11:40:36
almantis srautas
draiko upės žolynus,
tiek gražu