***
Į slėnį leidžias rudas lauko kelias,
Duobėm neišdžiovintomis įkaušęs,
Miglos dulksna nuo upės pasikėlus,
Vynioja juostom baltą kiemo kriaušę.
***
pro medžių tarpą
spindi saulėtas slėnis,
pirma eilutė.
***
pelkėj ant kelio –
melsva dangaus gilybė,
sėsta į širdį.
***
almantis srautas
draiko upės žolynus,
mintys prigludo.
***
dvi juostos mamos
žydi geltonom pienėm,
kelias namolio.