Santrauka:
.........................................
Vis krenta į veidą, jausmus nuslopinantis sniegas -
Tik jis karaliauja ir šėlsta aplink ir viršuj.
Mažiukai žvirbliukai iš ryto lesiot susibėgę
Nustebo, kaip greitai išdygo pakalnės visur.
Ir aš nežinau, kaip ateis visad laukiamos šventės,
Jei tu nesakysi sakralinės stalo maldos,
Jei duonos nerieks viską gebančios, mylimos rankos
Ir Kūčių liepsnelės lange pas kitus nugelsvuos.
Nenoriu to balto, į vidų nubėgančio sniego,
Nenoriu nustebintų paukščių rytinės tylos -
Palik man šį vakarą šventiniam sielvarto miegui :
Te mūsų praėjusias Kūčias gražiai nufilmuos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2010-12-30 15:32:12
Per kūną nubėgo šiurpuliai, o akyse pajutau ašaras...
Daugiau nieko nesakysiu.
Ačiū.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2010-12-24 18:00:11
Viešpatėli, tegu šviesu ir ramu būna Tau šį vakarą, brangusis.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-23 22:35:03
labai patiko, giliai pažeidžiantis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-23 21:33:18
Ir kada, mieloji Ema, užmaršties voratinkliai apjuos praeitį? Gražu, bet išdavikiškai SAU skausminga... Mylėk save ir Viltį - Ema, juk dar bus.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-12-23 21:18:37
Skausmingas, nuoširdus, tiesiai į širdį kalbantis...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-23 20:01:56
puikus.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-12-23 19:08:43
Į pačią gilumą.Šiltai ir švelniai.Nors jaučiasi ilgesys.
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2010-12-23 18:53:08
Jaudinantis ir labai suprantamas... Visi mes norime sugrįžti į tas ar anas Kūčias, kai stalas buvo toks mažas, o mūsų tiek daug. Deja... Kaskart tas pats stalas tampa vis platesniu, o mūsų vis mažiau...
Anonimas
Sukurta: 2010-12-23 14:37:12
TUrbūt labai gerai suprantu Autorę, Jaučiu kam ir apie ką kalbama. Taai nuostabu, Ema.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-12-23 14:01:50
Skaudus žmogiškas gerumas.