Vis krenta į veidą, jausmus nuslopinantis sniegas -
Tik jis karaliauja ir šėlsta aplink ir viršuj.
Mažiukai žvirbliukai iš ryto lesiot susibėgę
Nustebo, kaip greitai išdygo pakalnės visur.
Ir aš nežinau, kaip ateis visad laukiamos šventės,
Jei tu nesakysi sakralinės stalo maldos,
Jei duonos nerieks viską gebančios, mylimos rankos
Ir Kūčių liepsnelės lange pas kitus nugelsvuos.
Nenoriu to balto, į vidų nubėgančio sniego,
Nenoriu nustebintų paukščių rytinės tylos -
Palik man šį vakarą  šventiniam sielvarto miegui :
Te  mūsų  praėjusias Kūčias gražiai nufilmuos.