Tau

Nenuteisk už ilgesį, prašau,
Šitą gilų laiką, kai rašau,
Kai be žodžių lūpom pravirom,
Atminties arterijom giedrom
Perbėgu per mūsų širdis dvi,
Aš tave, mane, žinau, turi,
Tiktai žemė apvali labai,
Kai atstumo padalas laikai,
Kai toli nesutelpa širdy,
Tik mintim manas akis lieti,
Žodis pasiklysta erdvėje,
Pasiklystu kartais savyje,
Nors žinau, neperšoksiu vis tiek
Nei akimirkos, nei dar vienos nakties,
Laikas man visai nepavaldus,
Po sekundę rinksiu į metus
Po akimirką, po žingsnį link tavęs,
Kol ištirps sniegynai, akys degs...
...vėl atsikvepiu, už lango sutema
Ir gili gili žiema.
Juozapava

2010-12-22 08:54:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2017-03-14 19:19:15

su ilgais vakarais...

Vartotojas (-a): Madeleine

Sukurta: 2010-12-28 22:46:03

Man regis, per norą surimuoti kur nors ką nors pamirštate, ką norėjote pasakyti.

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-12-22 22:44:51

Labai, net labai patiko. Tik man paskutinė eilutė pasirodė per trumpa, pagal visą eilėraštį dar norėtųsi nors vieno žodžio, bet tai tik mano nuomonė. Vis tiek - pasiimu į mėgstamiausius :)

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-12-22 15:55:45

labai labai patiko, meilės ir švelnios šilumos kupinas :)

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2010-12-22 08:58:28

Jautru, o kartu ir žaisminga.