Nenuteisk už ilgesį, prašau,
Šitą gilų laiką, kai rašau,
Kai be žodžių lūpom pravirom,
Atminties arterijom giedrom
Perbėgu per mūsų širdis dvi,
Aš tave, mane, žinau, turi,
Tiktai žemė apvali labai,
Kai atstumo padalas laikai,
Kai toli nesutelpa širdy,
Tik mintim manas akis lieti,
Žodis pasiklysta erdvėje,
Pasiklystu kartais savyje,
Nors žinau, neperšoksiu vis tiek
Nei akimirkos, nei dar vienos nakties,
Laikas man visai nepavaldus,
Po sekundę rinksiu į metus
Po akimirką, po žingsnį link tavęs,
Kol ištirps sniegynai, akys degs...
...vėl atsikvepiu, už lango sutema
Ir gili gili žiema.