Sudeginau sparnus,
Paleidau pelenus skristi su vėju,
Sugrioviau pastatytus namus,
Pavogiau iš vaikų sapnus.

Apsigyvenau stikliniame pilyje,
Užsirakinau kantrybės šarvuose
Ir laukiau vilties su pirma aušra
Norėjau pavirsti vieniša jūros puta.

Jei tik galėčiau, plaukčiau atgal -
Atiduočiau pavogtus sapnus
Susigrąžinčiau pelenus ir paverščiau juos į baltus sparnus
Ir skriščiau
Ten kur kūrėjas nutapė mano džiaugsmingo gyvenimo likučius.