Santrauka:
Slaugau anytą, sergančią dimensija.
Mane uždaro - amžinai uždaro:
Per daug dainuoju ar per daug šneku –
O juk bebalsė ir kalbu, ko gero,
Seniai ne tą, ką naktimis girdžiu.
Ką pražiopsojau, žvelgdama į veidą,
Kuriam raukšlių ornamentais žiema -
Čia nuo kalniukų sunkiai mintys brenda
Ir keistas jausmas, kad esi šalia,
Užgožusi mane šaknim iš ledo,
Suleidus purvą į lašus lietaus –
Paglostai smegenis, kurie nusėdę
Į mano kapiliarus pasikraus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-23 14:06:28
tiesa. vagiu :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-23 14:05:45
puikus darbas.
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2010-12-21 18:57:01
Tai reikia išgyventi,kad suprastum tą;Mane uždaro - amžinai uždaro:...
PUIKU.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-12-21 18:11:48
Geras, tik ne pabaiga.