Šalia demencijos
Mane uždaro - amžinai uždaro:
Per daug dainuoju ar per daug šneku –
O juk bebalsė ir kalbu, ko gero,
Seniai ne tą, ką naktimis girdžiu.
Ką pražiopsojau, žvelgdama į veidą,
Kuriam raukšlių ornamentais žiema -
Čia nuo kalniukų sunkiai mintys brenda
Ir keistas jausmas, kad esi šalia,
Užgožusi mane šaknim iš ledo,
Suleidus purvą į lašus lietaus –
Paglostai smegenis, kurie nusėdę
Į mano kapiliarus pasikraus.