Aš mačiau tas pilis,
Kur gyvenome dviese
Ir bėgiojom po kambarius,sodus.
O tas vėjas nuožmus,
Mus išskyrė perpus,
Abiejų meilę ir aistrą gyventi.
Daug kentėjau, tačiau
Ir vėl sutikau
Tavo balsą kažkur amžinybėj.
Nenorėjau, bet vėl,
Kažkodėl užmigau
Nuožmiuose mirties gniaužtuose.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-21 22:48:56
Patiko, tik pati pabaiga gąsdina....
Anonimas
Sukurta: 2010-12-21 18:26:00
Perpus rašome kartu, nes antrasis žodelis pusė sutrumpintas, pvz.: šiandien, poryt; kaskart.
Jei ne paskutinė eilutė, sugadinanti ir ritmiką, ir visai svajingai plazdantį darbelį, būtų visai gerai.
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2010-12-21 08:28:27
Gerai,kad tik sapnas...