Nelabai sutinku, aš juk labai sena, man jau ne 18 ir ne 25...Įdealizavimo nėra, tai mano išgyvenimai, pernešti per gyvenimo kelią (gerą jo gabalą), jausmai subrendę.Taip, laikui bėgant jie keičiasi, skleidžiasi, bet kitaip nei kai tau 18.O ar myli- nepamirštu ir dabar retkarčiais paklausti, nematau čia nieko blogo, man reikia tą išgirsti.Viskas gerai, tikrai, mat ją bala...tą transformaciją...Ačiū.

Spika, jaučiu, kad čia aš užvedžiau apie transformacijas, tai aš ir išteisinsiu savo mintelę. Manau, kad Jūsų poetinis blykstelėjimas toks idealizuotos meilės paveikslas, kuomet taurus jausmas dar tik skleidžiasi, žinau,- tai nuostabu...O meilė su metais kinta, žmogus įgauna patirties, ir tai įtakoja jo jausmus.Svarbu, kad tai, kuo ji transformuojasi, tik dar labiau ją brandintų...Juk vėliau jau nebeklausi ar myli,- tiesiog žinai..To ir linkiu..P.s. pakalbėjau kaip senolė :) mat jį bala..

Perskaičiau komentarus, labai dėkoju visiems, tik nesuprantu apie kokią transformaciją eina kalba.?

Aš manau, jog tokios emocijos taurina...Geriau jau tokios, transformuotos, negu jokių...
Meilei iš tiesų reikia gyventi savo gyvenimą. O jei gyvenime kelios meilės, tai ir gyvenimus kelis gyvename?... :)) Aš manau, jog būties kasdienybę, su retomis išimtimis, kuriame patys.
Šitam eilėrašty man artimas kiekvienos mintelės blyksnis. Ir įsimylėti, ar gyventi gražiais prisiminimais apie šį taurų jausmą - kilnu ir žmogiška.
Ačiū.

Geras darbas. Lengva, miela skaityti, su turiniu ir surimuota nesinaudojant lengviausiu variantu.

lyriškas ir svajingas išdainavimas...gera ir miela perskaityti prasidedant darbo dienai.

Paskutinė eilutė jau tokia.. geriausia visam šitam eilėraštį. Žmogus turi būti arba įsimylėjęs ,arba gyventi prisiminimais, kad taip rašytų, kaip gaila kad būties kasdienybė dažniausiai ir gražiausius jausmus transformuoja..ir nesakykit, kad aš neteisi.Nors transformacijos nėra blogai, ir meilei reikia gyventi savo gyvenimą..

Labai lyriška, kupina meilės.