Santrauka:
Dar nzn...kuriu dabar ir čia;)
Ironiška šypsena pasitinka mane,
Kai eilinį sykį einu purvina gatve...
Buteliai sutarška mano glėbyje –
Visi apsidairo.
Naktys mano rūsiuose praleistos,
Badu ir toškuliu pratęstos...
Pagalbos vėl ir vėl prašau-
Numetė man trupinį.
Trylika naktų nemiegojau,
Keturioliktą galų gale numiriau...
Ironiška šypsena pasitikdavo mane,
Kai eilinį sykį eidavau purvina gatve...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-05-18 12:50:31
Dėl rimo ir ritmo - čia negalima kibti, nes eilius verlibru rašytas ir rimo bei ritmo net nesiekta. Taigi šiuo atveju tokia forma yra gera ir pateisinama.
Anonimas
Sukurta: 2006-04-30 21:53:25
socialinis :) na bet truputį kliūna eilėdara.
Vartotojas (-a): Lawera
Sukurta: 2006-04-30 18:43:02
Graži mintis, dar nenuvalkiota, tačiau kliuva rimas. Kiekvieno posmo paskutinė eilutė kažkaip tarsi išmuša iš vėžiu ritmo atžvelgiu.
"naktys mano rūsiuose praleistos" - nelaibai aišku kas tawo: naktys ar rūsiai? o paskutinio posmo pirmos dvi eilutės priminė kaip Dievas šešias dienas kūrė pasaulį, o septintą ilsėjosi, taip ir šiame eilėraštyje lyr.subjektas keturiolika diena pradedant ilsėsis. Sėkmės.