Trupiniai nuo stalo kampo
Ironiška šypsena pasitinka mane,
Kai eilinį sykį einu purvina gatve...
Buteliai sutarška mano glėbyje –
Visi apsidairo.
Naktys mano rūsiuose praleistos,
Badu ir toškuliu pratęstos...
Pagalbos vėl ir vėl prašau-
Numetė man trupinį.
Trylika naktų nemiegojau,
Keturioliktą galų gale numiriau...
Ironiška šypsena pasitikdavo mane,
Kai eilinį sykį eidavau purvina gatve...