bandau atitraukti nakties
užtrauktuką, bet
nė krust –
aušros skarelė įstrigusi tūno
ir vilkina paros atoveiksmį
kaip tave bandžiau
atitraukti,
atpratinti,
atrišti,
išrišti
nuo „muilo operų“,
kol kartą nuo ašarų lavinos
sutręšo grindinys
įlūžai ---
dešimta para laukiu tavęs
sugrįžtančios
iš Chosė Maurisijaus,
bet lipti laiptais aukštyn
niekada
nebuvo tavo stilius
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-12-19 22:48:04
geras
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-12-19 22:35:29
Trys atskiri posmai. (kaip atskiri tekstai jie man susiskaitė). Pirmas ir trečias nenuobodūs. Antras - perskaičiau ir nepamenu, perskaičiau dar kartą apie ką, tai gal tos ašarų lavinos ir įlūžusios grindys, nu ne - antras neįdomus kaip turėtų būti neįdomios muilo operos, tai kaip eilėraštis (antra miniatiūra) tokia pati neįdomi. O pirma ir trečia - patiko. įdomios bet atskiros miniatiūros - lyg poetiniai etiudai, o daiktai suasmeninti ir menami. Poetinės pantomimos etiudai. I ir III. man taip susikaitė.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-19 22:24:34
Siūlau pirmą posmą patvarkyti, ypač su tuo "atoveiksmiu", o taip - šmaikštu :)