Greit laikas nusileido – kyla
tokie tikri veidai
iš sapno, kur jau nebeišeisiu
per stiklo skruostą ašara nuslysta
į begalinę baltą tylą...
Delnuos skaidri taurė prabyla:
tai mano kraujas, Tėve,
venų dūžiais skamba mea culpa
ir nenutols nuodai ir žodžiai
tik Tu nutolsi
į begalinę baltą tylą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-19 21:09:06
Pirmas ir ketvirtas segmentai visai geri. Juos siūlyčiau apjungti ir perdaryti tekstą.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-19 07:50:31
per stiklo skruostą ašara nuslysta
į begalinę baltą tylą...
Ši vieta man ypač.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-12-19 00:00:28
visą perskaičiau. Toksai vaizdelis, kaip uodas gintaro laše užsikonservavo ir jau viskas. (kažkada sakuose, o dabar jau gintaro gabalėlyje.) bet smagu, kad vis tik neša į poeziją.
man gražu:
"Greit laikas nusileido – kyla
tokie tikri veidai
iš sapno" --- ir kažkas prašosi daugiau,
plačiau
bet muzika, būtent šita,
patinka,
tik turinys šiek tiek, užstringa – į tą beprasmį
rėmą,
ne poezija jis – tik tuščia kančia.
lėkšta, ir ne daugiau...