Greit laikas nusileido – kyla
tokie tikri veidai
iš sapno, kur jau nebeišeisiu


per stiklo skruostą ašara nuslysta
į begalinę baltą tylą...


Delnuos skaidri taurė prabyla:
tai mano kraujas, Tėve,
venų dūžiais skamba mea culpa


ir nenutols nuodai ir žodžiai
tik Tu nutolsi  
į begalinę baltą tylą...