Klajūnas vėjas, kaip benamis brolis,
Ankstyvą rytą prie manęs pristojęs,
Lyg būtų pakeliui - ilgai lydėjo,
O aš, ir nesigyniau šio gerbėjo.
Prisijaukinus rūstų vėjo veidą,
Už lengvą pustymą atleidau:
Tokia žiema lig šiolei man patinka,
Kuomet ir šąla, pusto, lengvai sninga...
Smagiau, kada sniegu saulutė slysta,
Jei pilką debesį praplėšt išdrįsta.
O kokios svarbios ant pusnies žinutės,
Kurias man rašo žvirbliai ir zylutės!
Neskubinsiu pavasario, nekviesiu,
Net jei tik blankų dangų teregėsiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-12-18 20:41:16
ateis pavasaris nekviestas,
tik šaltą žiemą reikia užmigdyti.... ;)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-17 23:11:52
Puikus sonetas, man patinka Jūsų ramus, išbaigtas kalbėjimas.Priglaudžiu.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-12-17 19:15:27
skaityti... :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-12-17 19:15:10
O kokios svarbios ant pusnies žinutės,
Kurias man rašo žvirbliai ir zylutės!
Smagu staityti... :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-12-17 17:52:03
nuostabus žiemos ir vėjo pamylėjimas :) ...labai labai patiko
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-17 15:42:36
nežinau ar žodis "teregėsiu" yra svarbiausias kūrinyje, o visgi sonete svarbiausias yra paskutinysis žodis. visumoje normalus tekstas, nors ir ne visai atitinkantis soneto koncepciją.
Vartotojas (-a): skaimik
Sukurta: 2010-12-17 15:02:32
Pačios gražiausios žinutės žiemą - rašytos zyliukių. :)