Aš neįkalinsiu tavęs jokioj minty
tik liepą kris apsvaigę sapnų vilkolakiai balti
it šūvis staigūs
ir apgaulingi kaip mirtis
delnais apglėbus veidą
liepsna ir vėjas išpaišys
rytojaus vardą
tu būsi laisvas nuo pamėkliškos lemties
tik žodžiai neramiai sugrįš patikrint tiesą
sušąlusi žiema
ledu kuždės žvaigždynų vėsą
atminus liepų žiedlapius sūrius
nuo prakaito ir ašarų
kai nebeištartus žodžius
gyveniman surašėme
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-12-18 20:40:00
pritariu spikai, tikra idilija
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-17 23:06:21
Tikra idilija, gerai perteikti jausmai, jėgos kalbėjimas.
Vartotojas (-a): Panama
Sukurta: 2010-12-17 15:09:04
Taip, stipru.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-17 14:02:23
kaip visada stipru.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-12-17 12:02:42
P.S.
...tuos du žodžius, ne punktyru, o kursyvu...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-12-17 12:01:20
Būtų Žiemos idilija, tose dviejuose eilutėse, jei būtų (punktyru pakeičiau tuos žodžius):
"sušalusi Tiesa
visumoje - lyrika.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-12-17 11:09:05
man pirma eilutė labai
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-17 11:02:33
Labai gerai jausmas perteiktas - pavadinimas eilių atitinka.