Aš neįkalinsiu tavęs jokioj minty
tik liepą kris apsvaigę sapnų vilkolakiai balti
it šūvis staigūs
ir apgaulingi kaip mirtis
delnais apglėbus veidą
liepsna ir vėjas išpaišys
rytojaus vardą
tu būsi laisvas nuo pamėkliškos lemties
tik žodžiai neramiai sugrįš patikrint tiesą
sušąlusi žiema
ledu kuždės žvaigždynų vėsą
atminus liepų žiedlapius sūrius
nuo prakaito ir ašarų
kai nebeištartus žodžius
gyveniman surašėme