Santrauka:
Dėsninga, bet...
Mano vaike, sapne tu vis ploji žaislinėm rankutėm,
Kai parodau tau Karlsoną kiek apdraskytom akim,
Violetinį tokį, kurį aš žadėjau susiūti,
Bet neklaužada laikas pasiėmė jį su savim.
Jau dabar neturiu ką pakviest į pavargusią kertę
Ir parodyt vaidinimą, kuriame tu ir aš -
Tik šeimyninės nuotraukos, virtusios nemigo draugėm
Dar susėda rytais į nublukusias tavo roges.
Tu dabar jau žvaigždė, kartais siunčianti man atvirutę –
Ją galiu iškvėpinti kalėdine švenčių egle
Ir delnais išblaškyt tą žieminį išsnaigintą rūką,
Kuris šiandien kaip šerkšnas apklojo mane ir tave.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-16 23:58:57
labai patiko, taip paprastai, nuoširdžiai ir pasiaukojančiai.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-16 21:59:06
Tik šeimyninės nuotraukos, virtusios nemigo draugėm
Dar susėda rytais į nublukusias tavo roges.
Tu dabar jau žvaigždė, kartais siunčianti man atvirutę –
Ją galiu iškvėpinti kalėdine švenčių egle
Ir delnais išblaškyt tą žieminį išsnaigintą rūką,
Vsa ko esmė, liūdna, skausminga.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-12-16 21:06:04
Stiprus, geras, jausmu siūtas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-12-16 21:01:05
pasiaukojimo kelias nutiesti kitam kelią... taurumo dvasia dvelkia
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-16 19:59:46
Puiku, puiku, puiku.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-16 18:55:58
puikus, išdirbtas, ritmiškas tekstas. įtraukiantis jau nuo pirmųjų eilučių.