Gyvenimas prarado privatumą:
Dabar žinoti rūpi kiekvienam,
Kaip aš, kaip tu šiandieną gyveni.
Tik trokšdami patenkinti smalsumą,
Į dažno sielą braunas, lyg kieman,
Nors mūsų rūpesčiai jiems svetimi.
Nenoriu veltui sielos išdalinti,
Todėl dengiuosi širma paslapties -
Juk siūlys daug, tačiau mažai mokės.
Nuraminu save, išsupus mintį:
Juk mano meilės, mano atminties,
Privatizuot kiti nesugebės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-12-20 18:45:34
Perteikiate nusivylimą tokia situacija ir realybe. Jausmas perteiktas ryškiai, bet viskas ką matau, tą sakau principu.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-17 19:49:45
o privatumą prarado nė todėl, kad visi nori viską žinot, bet todėl, kad niekas nebesirūpina savo asmeninių gyvenimų ir kas benutiktų, tuoj trimituoja į visas šalis. žmonėms gal net nerūpėtų tai, bet informacija kišama per prievartą.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-16 23:46:58
Tikrai nesugebės, o įdomu visiems – nuo senutės, visą dieną sėdinčios prie lango iki mūsų žurnalistų, kurie bet kokia kaina gvelbia viską kas bent kiek įdomu ar skandalinga.Geros, ramios ir brandžios eilės.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-12-16 21:11:39
Tik tada, jei į darbą „neįdėsite širdies“.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-12-16 20:22:04
Tikra tiesa. Neįsibraus tiek niekas ,kad privatizuotų, o pasmalsauja - dažnas. :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-16 19:33:54
Apie atmintį tai jau taip, bet dėl meilės privatizavimo dar pagalvočiau... Čia ne apie autorę, čia kalbu apskritai.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-16 17:08:17
o(trumpasis)! suderinot formalumus ir poeziją.