Gyvenimas prarado privatumą:
Dabar žinoti rūpi kiekvienam,
Kaip aš, kaip tu šiandieną gyveni.

Tik trokšdami patenkinti smalsumą,
Į dažno sielą braunas, lyg kieman,
Nors mūsų rūpesčiai jiems svetimi.

Nenoriu veltui sielos išdalinti,
Todėl dengiuosi širma paslapties -
Juk siūlys daug, tačiau mažai mokės.

Nuraminu save, išsupus mintį:
Juk mano meilės, mano atminties,
Privatizuot kiti nesugebės.