rašau tau
metų lietumis,
kuriuos mani
vėjuoti rudenys
skaičiuoja
ir svajones
brandinusias naktis,
ir džiaugsmą, nuodėmes
dedu
po tavo kojom
man nesvarbu,
kas
už lemtingo posūkio
priglaus -
svaigus jazmino kvapas
ar tavo plaukuose
sklandąs
mįslingas Paukščių Takas,
išskrisiu
su dienom -
jos lėks
laiškais,
rašytais sau -
į niekur
ir žais
šešėliais
atminty -
vilty sudegt,
bekraštei tavo erdvei
atidavus mano
sielą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-16 23:42:31
Švelnus ir jautrus kalbėjimas
Anonimas
Sukurta: 2010-12-16 20:24:45
Tikrai žavesio čia yra, bet kaip minėjo kolegė Žiogas, klišelės ir trafaretai gadina visumą (lemtingas posūkis; sudegti vilty).
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-16 19:31:21
Nostalgiškas laiškas.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-16 17:21:39
lyriškas kalbėjimas pridengia klišes. jautrus ir atviras tekstas.