rašau tau
metų lietumis,
kuriuos mani
vėjuoti rudenys
skaičiuoja
ir svajones
brandinusias naktis,
ir džiaugsmą, nuodėmes
dedu
po tavo kojom
man nesvarbu,
kas
už lemtingo posūkio
priglaus -
svaigus jazmino kvapas
ar tavo plaukuose
sklandąs
mįslingas Paukščių Takas,
išskrisiu
su dienom -
jos lėks
laiškais,
rašytais sau -
į niekur
ir žais
šešėliais
atminty -
vilty sudegt,
bekraštei tavo erdvei
atidavus mano
sielą...