Vėl rašau, nors ir šalta, bet ką aš žinau kam –
Rašau. Ar alsuoju į popierių vakaro prietemos šaltį.
O paskui deklamuosiu išnirusiems kartais draugams
Apie ledo gėlėm pražydėjusią upėje kaltę,
Apie tai, kas išaugo iš snaigėm tapytos dėžės,
Kai sudilo laiškai ir sudils nuo laukimo ne kartą
Ir kaip stiklo karoliai ant sniego laukinio byrės,
Kad vaikams būtų gera plasnoti po blizgantį lauką.
Vėl renku žvirblio pėdas ant mažo kalnelio viršaus,
Kad įspausčiau raštus lyg takus per boluojantį aukštį.
Jau žinau, ką darysiu, kai vėjas už lango pašauks –
Paskraidinsiu eilėraštį naivų lyg žiemišką paukštį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-15 23:38:04
Labai, labai...priglaudžiu
Anonimas
Sukurta: 2010-12-15 21:53:02
Vėl renku žvirblio pėdas ant mažo kalnelio viršaus,
Kad įspausčiau raštus lyg takus per boluojantį aukštį.
Jau žinau, ką darysiu, kai vėjas už lango pašauks –
Paskraidinsiu eilėraštį naivų lyg žiemišką paukštį.
Palikti ateinantiems, žinojimas kurti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-15 19:21:03
Super...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2010-12-15 19:19:10
Gražiai rašote...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-15 19:09:08
nuodingas tekstas. užnuodijo mintimis visą mano vakarą :)))
turi būti išnyrančiams (esam.l.)/išnirusiems(būt.k.l.). nustebino nebanalūs žiemiškų įvaizdžių deriniai.
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2010-12-15 14:04:33
AČIŪ,už tokį spalvingą, šiltą ir mielą, atskraidintą čionai laiškelį :) ...
Anonimas
Sukurta: 2010-12-15 13:10:02
kaip ir visada, švelniai, lyriškai, jautriai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-12-15 12:59:58
Labai patiko, pasisavinau :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-12-15 12:07:00
žodinė tapyba :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-12-15 11:29:17
Tikrai žiemiškai, bet jaukiai...