1
Šešios pėdos po vandeniu
Tavo kalbėjime viskas buvo svarbu.
Ir kiekvienas mes tavo žodžiuos gyvenam.
Aš žinau, kad tau buvo sunku,
Kai tavo mintys su tavimi nebeseno.
Nešuosi tarpupirščiuos tavo šviesos.
Ir prakeiksiu, ir melsiuosi tau.
Ne many mano Dievas, o tavo languos
Gyveno, kai jį suradau.
Aš atleidžiu tau tavo džiaugsmą.
Tu nespėjai, nespėjai pasenti.
Šimtą metų per vienišą kauksmą:
„Bausk mane, bet dar noriu gyventi“.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ūdra
Sukurta: 2010-12-15 14:10:12
Paskutinė eilutė paties Marcinkevičiaus citata, pasakyta per jo 80 - ąji jubiliejų.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-15 01:57:52
paskutinis posmas gražus gražus gražus.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-14 22:43:20
Viskas gerai, bet kodėl...buvo..., juk yra...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2010-12-14 22:00:12
Rašyčiau...
„Bausk mane, bet dar privalai pagyvent...“.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-14 21:32:56
Na, gal esamuoju laiku verta rašyti kol kas. Ir toliau, duokDie.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-14 21:31:44
Man labai patiko.