Justinui Marcinkevičiui
1
Šešios pėdos po vandeniu
Tavo kalbėjime viskas buvo svarbu.
Ir kiekvienas mes tavo žodžiuos gyvenam.
Aš žinau, kad tau buvo sunku,
Kai tavo mintys su tavimi nebeseno.
Nešuosi tarpupirščiuos tavo šviesos.
Ir prakeiksiu, ir melsiuosi tau.
Ne many mano Dievas, o tavo languos
Gyveno, kai jį suradau.
Aš atleidžiu tau tavo džiaugsmą.
Tu nespėjai, nespėjai pasenti.
Šimtą metų per vienišą kauksmą:
„Bausk mane, bet dar noriu gyventi“.