Sugrįžai pas mane,nors greičiau paslapčia
ketinai mane nužudyti.
Aš mačiau tas akis lyg mirtis nuostabias;
sudvejojai ir numetei peilį.
Puoliau bėgti nakčia, bet pavijęs mane
nenorėjai daugiau jau paleisti.
Tik tada supratau, kad kentėjau ne aš-
kankinaisi be žodėje meilėj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-13 21:21:46
Meilė (tikra)nebyli, neblogai išreikštas jausmas.
Vartotojas (-a): agnete1994
Sukurta: 2010-12-13 18:53:24
jei mylimas žmogus, tai jo ir akys, nesvarbu kad mirtim alsuojančios, vis vien nuostabios
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-13 18:41:07
prieš brūkšnelį tarpas. už ką čia pagirti?? m? padirbėjai puikiai prie ritmo ir metro. o tai yra labai gerai ir matomas rezultatas - skaičiau melodingą tekstą.
tačiau tiek kiek dirbta prie ritmikos reikėtų dvigubai paskirti turiniui ir savitų įvaizdžių ieškojimui.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-13 17:01:36
Obana. Čia man ištraukėlė iš Šekspyro kūrinių. Tamsiame sode jis puolė ją peiliu, bet po to apsigalvojo ir numetęs peilį karštai pabučiavo. Uch... ;)