Santrauka:
Senas pastebėjimas.
Už priekaištą, kurio neišgirdau,
Išeičiau iš namų į tavo erdvę,
Bet ramuma už nerimą slogiau
Apglėbusi, ledais ilgam suspaudžia
Ir nepaleidžia drumzlinų minčių
Dar tikinčių į pyktį ir grįžimą
Į sąrašą kaltų ir nekaltų,
Ar po mirties adventinį gimimą.
Už nuodėmę, kurią pati radau,
Kad tu suprastum, jog esu, jog myliu,
Kad atgailauju ir guodžiuosi tau –
Tik šypsenos – laiškai, kurie nuvylė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-13 22:44:15
perskaičiau ir liko giliai manyje, priglaudžiu
Vartotojas (-a): vivalavida
Sukurta: 2010-12-13 21:29:07
graži išpažintis meilei.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-13 21:24:05
Meilės ir kančios, vienatvės išraiška, skausmingai tikra.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-12-13 18:17:32
Tas nuostabus tikrumas.Skaitai ir jauti. Išskirtinis savitumas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-13 16:57:33
Jei visi tokie nuodai būtų - nusinuodyčiau :)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-13 16:56:31
Jausminga ir nuoširdu, Nuodišku stiliumi.