visom ateinančiom dienom
aš išmeldžiau po paskutinį kartą –
paukščiu išleisti šitą vaiką,
betūnantį many visus
visus metus
žiūrėk, užklaus kada kaimynas
kaip dangų pereiti su batais
purvinais, šuniu, žmona,
negrįžtamai pametusia save
žinia,
pasiųsčiau kaimyną, žmoną, šunį jo toli
toli perpilti kopų, bet vaikas
baikštusis vaikas manyje,
augina suknelės žirnelius
ir žiūri kiaurai juodų akinių
vyro, jo moters ir dangaus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-02-01 13:48:07
su nuoskauda, bet gerumo bangoje :)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-14 21:51:10
Įvaldytas rašymas. Kad tik nebūtų išmoktas.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-13 17:17:45
Ta ivaat ir klausiu. kaip dangų pereiti su batais purvinais? :) STipru
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-13 16:38:49
Lyg šviesūs teptuko potėpiai ant tamsaus fono.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-13 16:28:11
Mano stilius... :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-13 15:21:34
Paprastas, įtaigus kalbėjimas, prikaustantis dėmesį ir be įmantravimo lūžtančiomis formomis. Šviesi nuotaika. Sklandi minties tėkmė. Daug erdvės atverta. Glaudžiu.