Kedenu jausmus kaip paukštelis,
Nors Lietuvoj jau žiema,
Lietutis čia šiltas nulijo,
Kalnuose sužibo žara.
Sodinu pribrendusį žodį,
Žemelė čionai sunki,
Ir visgi turiu dar viltį,
Nušvis ir mano diena,
Kai suklupus gėlyne galėsiu
Pruglusti prie žiedo skaistaus,
Jei ne...jei sudygs kaip erškėtis,
Žinosiu - nusikaltau.
Pamirkiusi plunksną į kraują,
Dėliosiu toliau vėl žodžius,
Juk netgi erškėtis pražysta
Ir žiedas jo nuostabus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-01-03 23:19:12
...taip,jei dangus tokį ženklą atsiųs...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-12-12 22:28:10
labai patiko, ilgesiu užrašytas
Anonimas
Sukurta: 2010-12-12 21:52:44
Laukimas, ilgesys ir neviltis, erškėtrožių spygliukais.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-12 18:10:19
Krikščioniškais motyvais. Kodėl ne, juk irgi lyrika.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-12 14:34:59
simbolistinis žvilgsnis. vertas dėmesio darbas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-12 13:34:51
Pasėk šviesias mintis ir sudygs laimė pribrendusiais žodžiais, saulė švies net naktyje
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-12-12 13:27:24
...,,pamirkiusi plunksną į kraują dėliosiu toliau vėl žodžius,,,...-puikios mintys. Sudygs pribrendę žodžiai.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-12 13:22:47
Norėčiau, kad virš Jūsų būtų šviesesnis dangus, panorėkit ir pati...dėl savęs...