Jau beldžias rudens vėjai.
Man daug pažadėjai.
Aš vis rečiau braidau po Nevėžį.
Kartais atveriu duris raudonųjų plytų bažnyčios.
Mane slegia mintys, kad nutolau nuo savųjų.
Rudeniop drauge su vėjais pabėgau į kitą krantą.
Dabar vis dažniau naktimis
Bėgu miežių laukan, meilės ieškau akimis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gulnara Abukė
Sukurta: 2010-12-12 18:37:07
Geras darbas tikriausiai todėl, kad išgyventas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-12 18:07:09
Ir tikrai sutinku su Žiogu.
Vartotojas (-a): Gulnara Abukė
Sukurta: 2010-12-12 15:03:00
Ačiū už pagirimus ;)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-12 14:36:39
vienas geriausių jūsų darbų.
Vartotojas (-a): Gulnara Abukė
Sukurta: 2010-12-12 13:27:13
Šita rašiau senokai prieš pora metukų ;) Kai buvau dar Gulnara Šukė ir gyvenau Miežiškiuos t.y. miežių laukas. Todėl ir " Šukė iš miežių lauko " Kas žino mano praeitį tai supranta kodėl taip viskas susideliojo. ;)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-12 13:20:42
Gerai išreikštos mintys
Anonimas
Sukurta: 2010-12-12 13:16:32
op a pa...kaip su šuke per šalčio stiklą, graviruojant...:)