Jau beldžias rudens vėjai.
Man daug pažadėjai.

Aš vis rečiau braidau po Nevėžį.
Kartais atveriu duris raudonųjų plytų bažnyčios.

Mane slegia mintys, kad nutolau nuo savųjų.
Rudeniop drauge su vėjais pabėgau į kitą krantą.

Dabar vis dažniau naktimis
Bėgu miežių laukan, meilės ieškau akimis.