Be gailesčio išdalinau jausmus pasauliui,
Susijuokė žmogus - graudu,
Skrendu pavėjui, skiautės draikos,
Gyvenimu vadint tai mėginu.
Galbūt tą dieną, kai išeisiu,
Pasigailės manęs kažkas,
Surinks išmėtytus jausmus į saują,
Žemelėn pasodins, pražysiu medeliu.
Pavargėlis prisės pavėsy,
Šnarėjimu raminsiu jo sunkias mintis,
Jei ne...tegul atleis man Dievas,
Kad nepalikus nieko eit turiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-12-12 16:49:14
išdalinau savo liūdesį, džiaugsmą ir nerimą...
kažkaip priminė pradžia tą dainą.
suskubėtas kūrinys. pradedama gana lėtai, o vėliau vis peršokama, skaitant kyla įspūdis, kad daug kas praleista, tačiau norisi pasakyti.
pavėsį --> pavėsy (trumpinama nuo pavėsyje)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-12 01:55:34
Ar tai jauno žmogaus jausmai? jei brandūs ,tada suprantama kad visam gyvenimui, o taip būna? Ačiū gražu..
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-11 22:33:49
Jau palikot. Eiles. Ir, beje, jausmingas.