Be gailesčio išdalinau jausmus pasauliui,
Susijuokė žmogus - graudu,
Skrendu pavėjui, skiautės draikos,
Gyvenimu vadint tai mėginu.
Galbūt tą dieną, kai išeisiu,
Pasigailės manęs kažkas,
Surinks išmėtytus  jausmus į saują,
Žemelėn pasodins, pražysiu medeliu.
Pavargėlis prisės pavėsy,
Šnarėjimu raminsiu jo sunkias mintis,
Jei ne...tegul atleis man Dievas,
Kad nepalikus nieko eit turiu.