Santrauka:
Pralaimėjau....
Tu įdėjai man baimės maišelį į trapią dėžutę-
Aš bijau ją paliest, kai paviršius labai nelygus,
Ten kuždena laiškai apie ledo grasinančią griūtį,
Apie mažą balkoną, kurį paskandino lietus.
Nežinau, kaip iškeist dygią baimę į mažą troškimą,
Į maldavimo kainą įtraukus valingus metus,
Kai kovoj nugalėjęs laikiau tavo galvą negyvą -
Tik nedidelė žvakė ištirpdė agonijoj mus.
O dabar kvaituly aš liečiu fosforinę dėžutę,
Su nublukusios laimės šilkinių rytų apvadais
Ir rimuoju eilėraštį – tarsi negrabų žmogutį,
Nebemokantį nieko protingo šnekėt su gyvais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-12-10 23:07:35
paskutinė eilutė gera
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-10 21:11:18
Puikiai.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-10 21:10:28
patiko
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-10 20:52:09
Paveikė, labai patiko. Turtinga kalba, giliai eina mintys.
Vartotojas (-a): titanas
Sukurta: 2010-12-10 19:31:13
gerai ir labai gerai.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-10 18:11:12
pavartoti originalūs epitetai ir svarūs palyginimai. dvelkia asmeniškumu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-12-10 18:05:47
Stipru, gražu...man patiko :)