Slenka dienos
Vis į tolį.
Nusineša su savim viltį
Ir palieka mums liūdesį.
O kartais pažadina ilgesį,.
O kad laikas sustotų.
Ir lėčiau tos dienos bėgtų,
Mes mažiau ilgėtumės...
Ilgesio apimta sušuksiu tyliai:
- Laikrodžiai, sustokit ir laiko nebeskaičiuokit.
Ištarusi užsimerksiu,
Bet laikrodžiai nepaklus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gulnara Abukė
Sukurta: 2010-12-10 22:25:20
Aš su lietuvių kalba nelabai toj grožinėj pusei sunkiau gaudaus ;) tai manau Jūs esat tesi :)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-07 23:21:37
Svorio nėra.
Į Jausmų skyrių.
Vartotojas (-a): Gulnara Abukė
Sukurta: 2010-12-07 18:55:45
Yra posakis: nesvarbu kaip apie tave kalba ar gerai ar blogai, bet kol kalba tol esi gyvas ;)
Vartotojas (-a): Gulnara Abukė
Sukurta: 2010-12-07 18:53:59
Čia būtent :p "O ilgesys žudo tuomet, kai žinai, kad niekada daugiau nebeišvysi mylimo asmens"
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-07 17:59:31
na jau, na jau. siūlau susikaupti.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-07 17:48:35
Juk tai, kad laikas eina, ne visada yra blogai. Pvz sėdint per nuobodžią pamoką norisi, kad ji greičiau pasibaigtų :) Arba kai kažko lauki... :) Laikas kaip jūra - kartais nubloškia kažkur, kartais skandina, o kartais nuplukdo į nepamirštamas akimirkas :) O ilgesys žudo tuomet, kai žinai, kad niekada daugiau nebeišvysi mylimo asmens. :) Laikas suveda vis vėl ir vėl. :)
Vartotojas (-a): Gulnara Abukė
Sukurta: 2010-12-07 16:06:30
Pabirusios, pabirusios ;) Hmm.mm.. net neįsivaizduoju ką kalbėtume :s
Anonimas
Sukurta: 2010-12-07 15:58:50
Nežinau....kažkokios pabiros mintys, taip tarsi sėdėtume mudvi, Gunara, ragautume žolelių arbata, ir kalbėtume....apie ka? :) primyn...
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-12-07 15:53:47
Reikia garsiau...
Ir aš norėčiau sušukti.
Bet tik tuomet,kai gera..