Slenka dienos
Vis į tolį.
Nusineša su savim viltį
Ir palieka  mums liūdesį.

O kartais pažadina ilgesį,.
O kad laikas sustotų.
Ir lėčiau tos dienos bėgtų,
Mes mažiau ilgėtumės...

Ilgesio apimta  sušuksiu tyliai:
- Laikrodžiai, sustokit ir laiko nebeskaičiuokit.
Ištarusi užsimerksiu,
Bet laikrodžiai nepaklus...