Santrauka:
Visai ne Adventinis. Ir ne vaikams :)
Žiūriu aš į angelą mažą –
Koks baltas cukrinis saldumas...
Užpilčiau vandens vieną lašą –
Ištirptų, pradingtų lyg dūmas.
Žiūriu – plastikinis velniukas –
Toks juodas – nei kietas, nei minkštas...
Žinia, ne iš rojaus ištrūkęs –
Bandau vieną ragą laužt pirštais.
A-jai! Bet ir duria jis skaudžiai!
Gal saugo patsai jį šėtonas?
Nors mažą, bet tarną juk skriaudžia,
O tai pragare prastas tonas...
Todėl kabinu aš velniuką
Ant sienos – šėtoniškas „blatas“.
O angelą, cukraus pritrūkęs,
Tirpdau vakarienei arbatoj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-12-08 16:14:25
Žaismingas tekstas. Primerktos akys nuotraukoje ir išduoda tą sutartį su velniu.Senokai įtariu.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-12-07 21:21:45
Gal satyriškai? ... :)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-07 10:22:34
Puikuma :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-12-07 10:11:21
...pavadinimas nuteikia šiurpokai, bet... koks Kaip lietaus švelnumas toj karčioj gyvenimo tiesoj, sakyčiau išmintingas susitaikymas su realybe ir išdėstyta labai išradingai...o gėrio gabalėlis (cukrinis) pasidalintas :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-12-07 10:09:58
Vau, kaip suintrigavo...
Anonimas
Sukurta: 2010-12-07 07:56:59
Kiek daug gyvenimiškos tiesos: juk kas trapu ir saldu "suvartojam" kuo skubiau, o tausojame, deja, tai kas veda mus į pragarą... :( Patiko gilios minties perteikimas tokiu paprastu, švelniu, bet kartu labai įtaigiu tonu... Kaip Lietau, sėkmės jums kūryboje ir šiandien vakare... :)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-12-07 07:36:28
Viską tik laužyt,tirpdyt. :(
Fu...