4.
Išmylėjau tave iki dugno -
Ir nebuvo medus per saldus,
Snaigių šėlsmas man priminė Rojų,
Nes sušokom jų šokį abu.
Gal, tegul atminty pasilieka,
Žiemos šiltos po ledo skraiste.
Tu kalbėjai,- viskam būna laikas...
Aš tikėjau - ateis jis...deja.
O svajonėm gražiausiųjų raštų,
Su žvaigždėm, nubyrėtom snaige,
Vis bandau tau sudie pasakyti,-
Bet širdis neišeina viena...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-06 12:08:07
jei širdis neišeina- tuomet gal dar ne iki dugno...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-05 23:36:53
labai patiko visi žiemos kalbėjimai, daug jausmo, svajonių ir gyvenimo
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-12-05 20:49:15
Kaip lietau, čia juk tik žodžiai :( ... pas Jus karštesnių yra :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-05 20:33:50
Laumele, jūs karščiausia moteris... Iki dugno... Oho... :)
Vartotojas (-a): vivalavida
Sukurta: 2010-12-05 19:55:44
Išmylėjau tave iki dugno - čia gražiausia
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-12-05 18:34:34
graži žodinė jausmo paletė