Santrauka:
Antai! iš Šklėrių Pranas Karlonų // dangaus architektu pas Dievą tapo...
Naktis.
Net žvaigždės užgesintos.
Kažkas išėjo iš manęs,
Kuris gražiai jas prižiūrėjo,
Matyt, tikėdamas ir mano paramos.
O dugnas juodas...
Nors žarijomis barstyk,
Kad Paukščių Takas vėl sugrįžtų būti.
Argi svarbu, kad ligi jo neįtikėtinai toli?
Šioje naktyj kaip niekad suprantu -
Net ir minties žarijomis
Apsėtas tolimas dangus
Gyvenimu į sielą plūsta.
Galvoju tyliai -
O gal tai mano brėžinys,
Kuris, paduotas Visagaliui į rankas,
Išeis į sėją Paukščių Tako –
Ir te nepyksta niekas, kai savyj girdžiu:
- Antai! iš Šklėrių Pranas Karlonų
Dangaus architektu pas Dievą tapo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-12-05 21:27:11
Ir sekasi gi žmonėms įsidarbinti:))
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-05 19:33:31
Net ir architektūrinio skyriaus viršininku nenorėčiau dar ten būti. Bet įdarbins - tai neišvengiama... :(
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-05 12:29:05
Jūsų rašymo stilių nesumaišysi,savitai dėstot mintis ir užburiat savo kalbėjimu.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2010-12-05 10:27:19
Gerbiamas, Pelėda,
Jus asmeniškai kviečiu atvykti Prie "Baltosios gulbės" ( ji yra Jūsų paukščių take... ) priežastį žinome...
Anonimas
Sukurta: 2010-12-05 10:03:49
Privertei nusišypsoti. Pameni, kažkada parašiau taau apie Cvirkų Petrą :)
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-12-05 07:58:37
įdomiai ir turiningai parašyta, ypač patiko pabaiga :)