Tikriausiai rojaus sodai žydi,
Baltai pabėrė man ant skruostų.
Laikau aukštai akis pakėlus -
Balti drugeliai valsą šoka.
Ir nesakyk, kad atsibodo,
Kaskart vėl pamatyt jų šokį,
Tai lyg sapnuotum vyšnių skonį,
Raudoniu dažantį tau skruostus.
Ir įsuka svajonių šėlsmui,
Ir, rodos, rankos apkabina.
Tik pameluok, kad raudonuoja,
Ne uogos - tavo meilės gėlės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-12-05 21:52:09
gražūs kalbėjimai:))
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-12-05 12:41:22
Jausmingos mintys ir gražūs vaizdai sukurti..... Nuostabu :) labai patiko
Anonimas
Sukurta: 2010-12-05 12:31:28
:)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-05 09:50:43
Raudonuoja jo meilės gėlės... Puikiai surašyti jausmai, puikiai.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-12-05 09:14:52
Ach, kokia lyrika...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-05 00:12:25
Ypač pabaiga graži.
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2010-12-05 00:05:13
puikus žiemos vaizdelis...
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-12-05 00:00:18
kas kart --> kaskart (nes antrasis dėmuo sutrumpėjęs, todėl rašoma kartu)
'rodos' yra įterpinys, todėl jį reikia išskirti kableliais iš abiejų pusių.
kūrinys kiek dirbtinokai sulipdytas pasirodė - kažkaip labai jau nuo sniego ar obelų žiedų iki meilės tradiciškai, bet šiame kūriny man visa tai nenatūralu atrodo.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-04 23:34:51
kaip puikiai nupiešėt žiemą, švelniu potėpiu ir svaiginančiu šėlsmu.Priglaudžiu prie praeitų dalių.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-12-04 23:31:47
Norėčiau susapnuoti vyšnių skonį.