užsnigo ligi akių
iš pietryčių ateinu
šaltom debesų vilnim
su vandeniu ir ugnim
užmigdė iki žiemos
nuo ryto lig sutemos
klajoti basom mintim
ir šildytis tik tavim
užsnigo ligi širdies
iš nuodėmių praeities
brendu lig žmogaus brendu
suaižėjusiu ledu
užbūrė ligi dienos
kliedėti nuo šilumos
tik žvilgsnio paslapčiomis
praeinančio pro duris
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-12-05 09:18:56
Iš tiesų, užburiantis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-04 18:20:15
Na, įspūdinga... Žiemiškas toks... Gražus... Aiškus... Labai toksai... Ypatingas.
Nors raganiškumo, priešingai nei kiti, neįžvelgiau. Tai mielas eilėraštis, švelnus, bet ne koks nors raganiškas. :]
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-04 16:24:52
gražios liko pėdos, nors ir teko ...nuo ryto lig sutemos klajoti basom mintim...priglaudžiu
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-04 15:01:13
Tikrai raganiškai: brenda ragana per sniegą nepalikdama pėdų. Bet anamcara savo eilėmis visada pėdas palieka, jų negali nepastebėti.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-04 14:38:03
raganiškai žavus
Anonimas
Sukurta: 2010-12-04 12:51:28
Jausmingai...gražiai.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-12-04 11:09:05
dainingas :)