Svetimas rojus

Santrauka:
Čia toks beveik ekspromtas, pradėjau rašyti be dvidešimt dvylika. Įkėliau specialiai, nes kažkada diskusijose buvo kalba, kad eilėraštis yra ne jausminis dalykas, o turi būti šlifuojamas parenkant žodžius, išsireiškimus ir t.t.
Ištaria svetimas žodį,
Kaip aš kadais.
Pažada žydintį sodą
Tavo vardais.

Svetimos rankos paglosto
Baltas krūtis.
Klūpo karaliai prie sosto
Jo neverti.

Deglas kas naktį įžiebtas,
Kvepia smala.
Mėtos sulaužytas lieptas –
Kelio nėra.

Svetimą veidą uždengia
Tavo plaukai.
Dyla mėnulis už lango –
Kerpas plikai.

Atneša rytas raudonį,
Klumpa rasoj.
Išgeria nuoskaudos skonį
Pievoj visoj.

Svetimos lūpos bučiuoja
Saulę dienos.
Debesys svetimą rojų
Nedovanos...
kaip lietus

2010-12-04 00:02:29

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2010-12-05 21:58:51

Aš esu tų pusėj, kad pats geriausias eilėraštis gimsta staiga:))
Sėkmės Kai lietau!

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-12-05 20:43:59

Gal ir tikrai taip geriau, dėkui, Juozapava ;)

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2010-12-05 09:25:35

Priešpaskutinėje eilutėje keisčiau ,,debesys svetimo rojaus" , nes nedovanos - ko? Man taip atrodo. O šiaip tai ką čia naujo pasakysi - gražu :-)

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-12-04 23:03:19

...labai patiko...ir tik dabar perskaičius supratau, kad aš dalelę nukopijavau :( ...man rojaus sodai snigt žiedlapiais pradėjo :) ... irgi spontaniškai

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-12-04 16:09:14

Kol žmogus gyvas–turi jausmus, todėl ir kūryboje jie turi šnekėti.Jei rašyti tik tai ką matai, be jausmų, tai čia jau nebus poezija, bus aplinkos aprašymas.Eilės turi eiti į širdį ir joje pasilikti.Aš manau, kad tokia ir yra poezijos paskirtis(turi šaukti, gyventi kartu su skaitytoju ir likti jo gilioje jausmų slėptuvėje).Tokia ir yra "kaip lietaus" poezija.Labai patiko, nors ir kiek kitaip, truputį neįprastai.Priglaudžiu.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-12-04 16:09:05

Kol žmogus gyvas–turi jausmus, todėl ir kūryboje jie turi šnekėti.Jei rašyti tik tai ką matai, be jausmų, tai čia jau nebus poezija, bus aplinkos aprašymas.Eilės turi eiti į širdį ir joje pasilikti.Aš manau, kad tokia ir yra poezijos paskirtis(turi šaukti, gyventi kartu su skaitytoju ir likti jo gilioje jausmų slėptuvėje).Tokia ir yra "kaip lietaus" poezija.Labai patiko, nors ir kiek kitaip, truputį neįprastai.Priglaudžiu.

Anonimas

Sukurta: 2010-12-04 16:01:02

Atneša rytas raudonį,
Klumpa rasoj.
Išgeria nuoskaudos skonį
Pievoj visoj.

labai patiko mintis.
Sėkmės

Anonimas

Sukurta: 2010-12-04 12:59:42

Jausmingai...Labai gerai parinktos metaforos. Stipriai įtaigus būsenos perteikimas. Patiko.

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2010-12-04 12:08:56

Gal rinkčiausi kitą formą, bet kelios mintys tikrai patiko. Ketvirtas posmas priminė Autorių (čia leidau sau pajuokauti:)

Anonimas

Sukurta: 2010-12-04 08:38:47

Ir aš manau, kad nuostabu jei gimsta tokie ekspromtai ir linkiu, kad jų būtų ir būtų, ir būtų, ir tas kūrybos šulinys Tavyje Lietau, niekada neišsektų...

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-12-04 05:47:32

Kiekviename stulpelyje ką nors išskirčiau.
Klūpo karaliai prie sosto
Jo neverti.
Žodžiu,rašo žmogus,vertas plunksnos.

Vartotojas (-a): lūpdažis

Sukurta: 2010-12-04 00:52:06

Bet kaip čia viskas tikra, rodos, lyg pats išgyventum tą jausmą. Tu mano mokytojas šioj srity.

Anonimas

Sukurta: 2010-12-04 00:41:56

Kūryba visų pirmiausia yra jausmai, potyriai..Tik ją perteikti ieškoma formos, o turinys išlieka...Juk neaukotumėte jausmo vardan žodžio tikslingumo, ar aukotumėte?Čia mano kukli nuomonė.
O eilėraštis ir nuskambėjo toks kaip "be dvidešimt dvylika" truputi mestas, pamestas., truputi sentimentalus truputį erotizuotas.P. autoriau, jums puikiai sekasi "Čto vižu, to paju“ :)

Vartotojas (-a): Beprotybė

Sukurta: 2010-12-04 00:16:17

Savas.