Ištaria svetimas žodį,
Kaip aš kadais.
Pažada žydintį sodą
Tavo vardais.

Svetimos rankos paglosto
Baltas krūtis.
Klūpo karaliai prie sosto
Jo neverti.

Deglas kas naktį įžiebtas,
Kvepia smala.
Mėtos sulaužytas lieptas –
Kelio nėra.

Svetimą veidą uždengia
Tavo plaukai.
Dyla mėnulis už lango –
Kerpas plikai.

Atneša rytas raudonį,
Klumpa rasoj.
Išgeria nuoskaudos skonį
Pievoj visoj.

Svetimos lūpos bučiuoja
Saulę dienos.
Debesys svetimą rojų
Nedovanos...